Tavo motinystė stipriai skirsis nuo kitų. Tu vargu ar būsi tokia, kaip tavo draugė, mama ar sesuo. Visos mamos skirtingos. Bet tas momentas, kai tavo vaiko dvasia rinkosi mamą, ji apsistojo ties tavim, tai reiškia, kad tu ir tik tu gali savo mažyliui duoti tai, kas jam reikalinga. Ir tegul tai būna visai kitaip, nei tu įsivaizdavai. Tu būtent ta mama, kuri reikalinga tavo mažyliui – tavo veido bruožai, charakteris, keistenybės, o jis – būtent tas kūdikis, kurio tau reikia.
Šiuo metu tavyje verda įvairiausi jausmai – bijai, kad ko nors nepražiopsotum; nerimauji, ar viską teisingai darai; nusivili savim, nes nieko, išskyrus maitinti kūdikį, nebesuspėji; pradedi abejoti, ar iš vis esi gera mama ir pradedi bijoti, kad aplinkiniai ims tave smerkti… Visos, absoliučiai visos, mamos nori būti TOBULOS, bet, patikėk, abejonės nedaro tavęs bloga mama, tai tik parodo, kad esi gyvas žmogus. Nereikia gręžiotis ir lyginti savęs su kitom mamom, niekam neprivalai teisintis dėl kiekvieno savo žingsnio. Kiekviena einame savo keliu. Ir tavo kelias, yra būtent tas kelias, kurį turi turi nueiti.
Būti tėvais – pats sunkiausias darbas pasaulyje. Tačiau tu turi leisti tau padėti. Turi prisiminti pagrindinę taisyklę – galėsi tinkamai pasirūpinti savo vaikeliu tik tada, kai bus patenkinti visi tavo pagrindiniai poreikiai. Poilsis, miegas, maistas, laikas sau – tai patys svarbiausi dalykai. Rūpinimasis savimi – nėra egoizmas, tai BŪTINYBĖ. Kas rūpinsis tavo vaikeliu, jei nusilpsi, susirgsi, būsi nuolatos sudirgusi, pervargusi, pikta? Nebijok prašyti pagalbos, neturi būti gėda prašyti pagalbos! Namiškiai, draugės, pogimdyminės dulos, – tai žmonės, į kuriuos visada gali kreiptis.
Stipriai tave apkabinu.
Tavo Živilė