Kūnas po gimdymo (maždaug 6 savaitės) – naujas kūnas. Jis kaprizingas, todėl reikia mokėti jį girdėti ir pajusti. Gimdymas yra didžiulis stresas kūnui. Kūnas gimdymo metu išnaudojo labai daug resursų, todėl yra nusilpęs ir išsekęs. Per tą laiką gali moteris jaustis taip, tarsi kūnas būtų atsisukęs prieš ją pačią. Geriausias dalykas, kurį moteris gali padaryti, yra poilsis, sveika mityba ir atsipalaidavimas.
9 mėnesius kūnas keitėsi, vidaus organai buvo suspausti, pasislinkę iš savo įprastos vietos. Pagimdžius viskas turi grįžti į pradines vietas. Tačiau tai nėra taip paprasta, todėl kūnas ir toliau kurį laiką siųs nemalonius signalus. Atsistatymas paprastai užtrunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Kas gali darytis su moters kūnu ir kaip sau padėti ?
Pilvo skausmas. Kol gimda susitraukia į pirminį dydį ir formą, gali justi pilvo (pilvo apačios) skausmą. Žindant kūdikį gali jausti aštresnį skausmą. Taip yra todėl, kad žindymas stimuliuoja oksitocino gamybą, dėl kurio gimda susitraukia (sutvirtėja). Daugeliui moterų šilumos kompresai padeda suvaldyti skausmą (pvz., šilto vandens butelis ar šildymo pūslė). Laikui bėgant pilvo skausmas turėtų palengvėti. Jei šie skausmai sustiprėja ar nepraeina per keletą savaičių, reikėtų paskambinti gydytojui.
Vidurių užkietėjimas. Labai dažna problema. Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų – pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimams, siūlėms po epiziotomijos ar paūmėjus hemorojui. Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir ligoninėje gauti skausmą malšinantys vaistai, kurie gali sulėtinti žarnyno darbą. Norint palengvinti vidurių užkietėjimą, gerti daug vandens ir stenktis valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulų (daržovių troškiniai, tirštos sriubos, košės). Jei per keturias paras po gimdymo nesituštinama, reiktų pasitarti su gydytoju.
Hemorojus. Tai skausmingas tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas. Nėštumo metu, vaisiui spaudžiant žarnyną, blogėja kraujo nutekėjimas iš mažojo dubens, tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstova, todėl gali susiformuoti hemoroidiniai mazgai. Gimdant šie mazgai gali iškristi į išorę. Tai gali sukelti skausmą ir kraujuoti po tuštinimosi, gali niežtėti. Patogios įvairios žvakutės, įstumiamos į tiesiąją žarną. Skausmą malšina ir dezinfekuoja medetkų ir ramunėlių vonelės, jose geriausia patupėti 10-15 min po tuštinimosi. Galima tepti šaltalankių aliejumi, dėti alijošiaus gabaliukus. Po tuštinimosi rekomenduojama išangę nusiplauti vandeniu, nevalyti popieriumi.
Tarpvietės skausmas. Tarpvietė yra sritis tarp makšties ir išangės. Gimdymo metu ši sritis įsitempia. Kai kuriais atvejais gydytojui gali tekti atlikti nedidelį pjūvį šioje srityje, kad būtų galima išplėsti makštį gimdant. Ir vienu, ir kitu atveju po gimdymo tarpvietė bus skausminga, galbūt net patinusi. Kelias savaites šioje srityje gali jausti diskomfortą. Skausmą palengvins ledo kompresai kelis kartus per dieną po 10 minučių (nedėti ledo tiesiogiai ant odos, jį reiktų suvynioti į medžiagos skiautę).
Skauda spenelius ir krūtis. Pirmosiomis žindymo dienomis normalu, kai skauda spenelius ir krūtis. Jei skausmas išlieka ilgiau nei kelias dienas, gali būti, kad kūdikis netinkamai apžioja krūtį. Pabandyk pakeisti žindymo pozą arba kreipkis pagalbos į žindymo specialistą. Tai reiktų padaryti kuo skubiau iki atsirandant skausmingiems spenelių įtrūkimams, kurie gali apsunkinti žindymą. Jei ant spenelių jau atsirado žaizdelių, po žindymo patepti šaltalankių aliejumi ir „duoti“ kuo daugiau oro vonių.
Siūlės. Jei dėl plyšusios ar įkirptos tarpvietės turi siūlių, gijimas užtruks 7–10 dienų. Siūlai laikui bėgant ištirps ir iškris. Gijimo laikotarpiu svarbu siūlę tinkamai prižiūrėti. Kiekvieną kartą naudojantis tualetu tarpvietę nuplauti šiltu vandeniu. Galima naudoti buteliuką su purškikliu arba tiesiog pilti vandenį iš puodelio arba šlapintis duše, liejant vandenį ant lytinių organų. Nevalyti šios vietos tualetiniu popieriumi, nes susiūta vieta gali sudirgti. Kurį laiką nerekomenduojama sėdėti ant kietų paviršių, nes tarpvietės audinių tempimas nepadeda gijimui. Sėdėti galima, pavyzdžiui, ant pripučiamo vaikiško rato arba rato formos pagalvėlės su skyle.
Jei yra Cezario pjūvio siūlių, jos gyja skirtingais laipsniais. Siūlės odoje turėtų išgydyti per 5–10 dienų. Pagrindinio raumenų sluoksnio siūlės gis ilgiau. Tai gali užtrukti iki 12 savaičių. Stebėti siūles – ar nėra infekcijos požymių (ar nerausta pjūvio sritis, nėra patinimo, pūliavimo ar nekarščiuojate). Turėti omeny, kad gerai siūlėms suaugus, būtina daryti rando masažą, kad nesuaugtų fascijos sluoksniai.
Kraujavimas iš makšties ir išskyros. Po gimdymo yra įprasta, kad kraujuojama iš makšties, net jei buvo Cezario pjūvis. Taip kūnas šalina papildomą kraują ir audinius, kurie buvo naudojami auginant ir maitinant kūdikį. Iš pradžių (iki 10 dienų), kraujavimas bus gana gausus, bet vėliau jo vis mažės. Nedidelis kraujavimas gali trukti iki šešių savaičių po gimdymo. Svarbu, kad per tą laiką naudotumeisi tik higieniniais paketais. Tamponai gali sukelti infekciją.
Vandens užsilaikymas. Kai kurios moterys gali skųstis rankų, kojų ir pėdų patinimu, tai pogimdyminė edema. Tavo kūnas ir toliau kaupia vandenį (kaip ir nėštumo metu), nes padidėja hormono, vadinamo progesteronu, kiekis. Tai neturėtų trukti ilgiau nei savaitę po gimdymo. Jei per šį laikotarpį tinimas neprareina ar atrodo, kad laikui bėgant blogėja, būtinai pasakyti gydytojui.
Hormonų įtaka emocinei savijautai
Norint aptarti šią temą, būtina paaiškinti kontekstą.
Evoliucijos požiūriu, stiprus motinos ir kūdikio ryšys buvo būtinas mūsų rūšies išlikimui. Žmonių smegenys labai didelės, joms reikia didelės kaukolės, dėl to žmogus gimsta ankstyvame vystymosi etape. Vaisius tiesiog negalėtų praeiti pro gimdymo takus, jei gimtų visiškai susiformavęs. Kai kurie paleontologai mano, kad nėštumas tęsiasi pirmus metus po gimimo. Gamta nori, kad kūdikis išgyventų, todėl mamos smegenys yra padidintoj budėjimo būsenoje. Organizmas ima gaminti hormonų kokteilį, kuris paveikia moterį taip, kad jos tampa priklausomos nuo kūdikio. Pvz., oksitocinas (stiprina empatiją, skatina ryšio su kūdikiu formavimąsi), prolaktinas (padeda prisitaikyti prie miego trūkumo, skatina pieno gamybą, slopina lytinį potraukį ir menstruacijas, kad motina koncentruotųsi į naujagimį), kortizolis (didina budrumą ir jautrumą kūdikio signalams, padeda motinai greitai reaguoti į galimus pavojus ).
Bet šiuo laikotarpiu atsiranda toks niuansas, kad vienų hormonų stipriai padaugėja, o kitų, atvirkščiai sumažėja. Pasikeitus hormonų balansui po gimdymo, moteris gali nebesuprasti, kas su ja darosi – vieną akimirką ji yra euforijoj, po minutės pasikūkčiodama verkia.
Pavyzdžiui, dėl estrogeno mažėjimas sukelia emocinius svyravimus, progesteronas atsakingas už ramybę, o jo sumažėjimas gali lemti nerimą, dirglumą ir nemigą, kortizolis iš vienos pusės didina budrumą ir jautrumą kūdikio signalams, bet ilgalaikis didelis kortizolio lygis gali sukelti nerimą ir emocinį išsekimą, perdegimą, oksitocinas suteikia daugiau empatijos, bet tuo pačiu mažina gebėjimą apsiginti nuo aplinkos ir mama tampa labai pažeidžiama.
Trumpai tariant, motinystė pakeičia moters smegenis. Aktyvuojasi už nerimą ir jautrumą atsakingi smegenų centrai, kad mama galėtų kūnu ir emocijomis pajausti, ko reikia kūdikiui šią minutę. Svarbiausia reikia suprasti, kad šiuo laikotarpiu tai normali būsena, su laiku tai praeis, todėl nereikėtų nerimauti nei mamai, nei aplinkiniams.
