Pogimdyminis laikotarpis – vienas jautriausių žmogaus gyvenimo etapų. Kūnas atsigauna po gimdymo, emocijos svyruoja, o naujas vaidmuo – motinystė – reikalauja visos fizinės ir psichologinės energijos. Šiuo metu moters sveikatai, tiek kūno, tiek proto, ypatingą reikšmę įgauna artumo, saugumo ir paramos pojūtis. Mokslas vis aiškiau įrodo, kad partnerio įsitraukimas ir švelni, kasdienė pagalba tiesiogiai veikia motinos savijautą bei net kūdikio vystymąsi.
Kalbant apie įvairiausius nerimo sutrikimus laikotarpiu po gimdymo, didelį dėmesį reikia skirti hormonui oksitocinui. Tai natūraliai išsiskiriantis hormonas, dar vadinamas meilės hormonu. Kuo didesnis nuovargis, tuo oksitocino mažiau https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6719851/#sec035.
Pogimdyviniu laikotarpiu tiek emocinis, tiek fizinis nuovargis neišvengiama kasdienybės dalis, tačiau ilgai trunkantis gali išprovokuoti pogimdyminę depresiją. Tyrimais įrodyta, kad pogimdyminė depresija gali turėti žalingą poveikį tiek motinai, tiek jos kūdikiui, o tai gali turėti pasekmių kūdikio socialinei, emocinei ir kognityvinei raidai visą gyvenimą https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4156558/
Todėl labai svarbu sukurti kuo palankesnes sąlygas, kad oksitocino išsiskirtų kuo daugiau. Arčiausiai esantis žmogus šalia pagimdžiusios mamos – partneris. Yra daug tyrimų, kurie patvirtina, kad kūdikio tėvo įsitraukimas nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo yra labai susijęs su geresne mamos psichine sveikata ir net gali prisidėti prie kūdikio psichinės sveikatos vėlesniais laikotarpiais https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3992993/#S19
Oksitocinas, dar žinomas kaip meilės hormonas, sukelia pasitenkinimo, ramybės ir saugumo jausmus, kurie dažnai siejami su partnerio ryšiu https://hms.harvard.edu/news-events/publications-archive/brain/love-brain. Kuo ryšys stipresnis, tuo saugesnė jaučiasi moteris. Malonumas, apkabinimai, juokas, kavos gėrimas kartu – visa tai padeda išskirti oksitociną, kuris yra natūralus priešnuodis stresui. Palepinimas kažkuo maloniu, netikėtos dovanos gavimas, nuoširdus pokalbis ar tiesiog žvilgsnis į kitą žmogų – veiksmai, kurie padidina oksitocino kiekį ir pagerina nuotaiką.
Lietuvoje yra labai palankios sąlygos tėčiui prisidėti prie pagalbos partneriai auginant kūdikį. Vienas mėnuo tėvystės atostogų yra rimta atrama mamai, pačiu sunkiausiu laikotarpiu. Kalbant apie vyro įsitraukimą, nereikėtų suprasti, kad jis turi atlikti motinos pareigas – nuolat laikyti kūdikį ir jį maitinti. Kūdikiui pirmaisiais mėnesiais reikia mamos, kad būtų patenkinti visi jo poreikiai. Neretai tenka girdėti, kad tėčiai stebisi (o kartais ir nuliūsta), jog kūdikis nurimsta dažniausiai tik pas mamą. Bet nereikėtų stebėtis – kūdikiui reikia mamos kvapo, pieno, prisilietimų, taip sutverta gamtos. Bet tėtis turi kitą funkciją, kuri ne ką menkesnė – palaikymas ir apsauga.
Labai taikliai tai apibūdina psichoterapeutė Micaela Valdatta:
„Jei įsivaizduotume apsaugą kaip branduolį su skirtingais sluoksniais ir manytume, kad išoriniai sluoksniai saugo vidinius tarsi skydas, motina ir jos vaikas yra tos struktūros šerdis, apsaugoti išorinių sluoksnių, kurie teikia reikiamą paramą ir rūpestį harmonijai palaikyti. Iškart po šio motiniško-vaikiško branduolio eina tėviškas sluoksnis, kuriame gyvena tėvas, kuris privalo besąlygiškai saugoti ir užtikrinti tos moters ir naujagimio fizinę bei emocinę gerovę.“ https://casadeparto.cl/
Partneris, kuris skatina motiną skirti laiko sau, net jei tai tik kelios minutės per dieną, padeda išsaugoti jos emocinę gerovę. Tokia veikla kaip poilsis, pasivaikščiojimas ar atpalaiduojanti vonia yra labai svarbi motinos psichinei sveikatai. Viena iš pagrindinių psichologinių priemonių, padedančių išvengti pogimdyminės depresijos, yra atviras bendravimas. Poros, kurios palaiko sklandų ir empatišką dialogą, kai kartu išreiškiami rūpesčiai ir ieškoma sprendimų, paprastai pasiekia geresnių emocinės gerovės rezultatų.
Labai svarbu, kad pora suprastų, jog motinos gerovė yra lemiamas veiksnys emocinio ryšio su kūdikiu vystymuisi ir visos šeimos emocinei sveikatai. Dar viena sritis, kur tėtis gali prisidėti – socialinė erdvė. Vyras turėtų būti atsakingas už moters ir kūdikio apsaugą – ir fizine, ir psichologine prasme. Jam išėjus į darbą, moteris dažnai lieka viena, todėl pravartu, kad jis suorganizuotų socialinį tvarkaraštį: susitarti su artimaisiais dėl apsilankymo laiko, paprašyti draugų ar šeimos narių pagalbos gaminant maistą, tvarkantis, arba tiesiog pabūnant su kūdikiu, kol mama ilsisi. Jei yra galimybė – pasitelkti profesionalus: namų tvarkytoją, auklę ar dulą po gimdymo.
Perinatalinė psichologė ir porų terapeutė Esther Ramírez Matos sako:
„Kasdienis gyvenimas tęsiasi ir už diados emocinio burbulo ribų, ir partneris yra atsakingas už jo valdymą, pavyzdžiui, prisiimdamas atsakomybę už kasdienio gyvenimo reikalaujančius psichinius ir praktinius sprendimus <…> partnerio užduotis gali būti diados palengvinimas nesikišant, apsaugant, išsaugant ir ginant.“
Pabaigai
Motinystė neįvyksta vakuume – ji gimsta santykyje. Partnerio dėmesys, rūpestis ir buvimas tampa nematoma, bet tvirta atrama, kuri leidžia mamai išlikti gyvai, švelniai ir pakankamai stipriai. Kai tėtis palaiko mamą, jis iš tikrųjų stiprina visą šeimos audinį – suteikia kūdikiui saugią pradžią, o motinai – jausmą, kad ji nėra viena.