Kūdikis liečia mamos pilvą
Read More
Uncategorized

Dažniausi fiziniai pokyčiai po gimdymo

Kūnas po gimdymo (maždaug 6 savaitės) – naujas kūnas. Jis kaprizingas, todėl reikia mokėti jį girdėti ir pajusti. Gimdymas yra didžiulis stresas kūnui. Kūnas gimdymo metu išnaudojo labai daug resursų, todėl yra nusilpęs ir išsekęs. Per tą laiką gali moteris jaustis taip, tarsi kūnas būtų atsisukęs prieš ją pačią. Geriausias dalykas, kurį moteris gali padaryti, yra poilsis, sveika mityba ir atsipalaidavimas.
9 mėnesius kūnas keitėsi, vidaus organai buvo suspausti, pasislinkę iš savo įprastos vietos. Pagimdžius viskas turi grįžti į pradines vietas. Tačiau tai nėra taip paprasta, todėl kūnas ir toliau kurį laiką siųs nemalonius signalus. Atsistatymas paprastai užtrunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Kas gali darytis su moters kūnu ir kaip sau padėti ?

Pilvo skausmas. Kol gimda susitraukia į pirminį dydį ir formą, gali justi pilvo (pilvo apačios) skausmą. Žindant kūdikį gali jausti aštresnį skausmą. Taip yra todėl, kad žindymas stimuliuoja oksitocino gamybą, dėl kurio gimda susitraukia (sutvirtėja). Daugeliui moterų šilumos kompresai padeda suvaldyti skausmą (pvz., šilto vandens butelis ar šildymo pūslė). Laikui bėgant pilvo skausmas turėtų palengvėti. Jei šie skausmai sustiprėja ar nepraeina per keletą savaičių, reikėtų paskambinti gydytojui.

Vidurių užkietėjimas. Labai dažna problema. Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų – pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimams, siūlėms po epiziotomijos ar paūmėjus hemorojui. Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir ligoninėje gauti skausmą malšinantys vaistai, kurie gali sulėtinti žarnyno darbą. Norint palengvinti vidurių užkietėjimą, gerti daug vandens ir stenktis valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulų (daržovių troškiniai, tirštos sriubos, košės). Jei per keturias paras po gimdymo nesituštinama, reiktų pasitarti su gydytoju.

Hemorojus. Tai skausmingas tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas. Nėštumo metu, vaisiui spaudžiant žarnyną, blogėja kraujo nutekėjimas iš mažojo dubens, tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstova, todėl gali susiformuoti hemoroidiniai mazgai. Gimdant šie mazgai gali iškristi į išorę. Tai gali sukelti skausmą ir kraujuoti po tuštinimosi, gali niežtėti. Patogios įvairios žvakutės, įstumiamos į tiesiąją žarną. Skausmą malšina ir dezinfekuoja medetkų ir ramunėlių vonelės, jose geriausia patupėti 10-15 min po tuštinimosi. Galima tepti šaltalankių aliejumi, dėti alijošiaus gabaliukus. Po tuštinimosi rekomenduojama išangę nusiplauti vandeniu, nevalyti popieriumi.

Tarpvietės skausmas. Tarpvietė yra sritis tarp makšties ir išangės. Gimdymo metu ši sritis įsitempia. Kai kuriais atvejais gydytojui gali tekti atlikti nedidelį pjūvį šioje srityje, kad būtų galima išplėsti makštį gimdant. Ir vienu, ir kitu atveju po gimdymo tarpvietė bus skausminga, galbūt net patinusi. Kelias savaites šioje srityje gali jausti diskomfortą. Skausmą palengvins ledo kompresai kelis kartus per dieną po 10 minučių (nedėti ledo tiesiogiai ant odos, jį reiktų suvynioti į medžiagos skiautę).

Skauda spenelius ir krūtis. Pirmosiomis žindymo dienomis normalu, kai skauda spenelius ir krūtis. Jei skausmas išlieka ilgiau nei kelias dienas, gali būti, kad kūdikis netinkamai apžioja krūtį. Pabandyk pakeisti žindymo pozą arba kreipkis pagalbos į žindymo specialistą. Tai reiktų padaryti kuo skubiau iki atsirandant skausmingiems spenelių įtrūkimams, kurie gali apsunkinti žindymą. Jei ant spenelių jau atsirado žaizdelių, po žindymo patepti šaltalankių aliejumi ir „duoti“ kuo daugiau oro vonių.

Siūlės. Jei dėl plyšusios ar įkirptos tarpvietės turi siūlių, gijimas užtruks 7–10 dienų. Siūlai laikui bėgant ištirps ir iškris. Gijimo laikotarpiu svarbu siūlę tinkamai prižiūrėti. Kiekvieną kartą naudojantis tualetu tarpvietę nuplauti šiltu vandeniu. Galima naudoti buteliuką su purškikliu arba tiesiog pilti vandenį iš puodelio arba šlapintis duše, liejant vandenį ant lytinių organų. Nevalyti šios vietos tualetiniu popieriumi, nes susiūta vieta gali sudirgti. Kurį laiką nerekomenduojama sėdėti ant kietų paviršių, nes tarpvietės audinių tempimas nepadeda gijimui. Sėdėti galima, pavyzdžiui, ant pripučiamo vaikiško rato arba rato formos pagalvėlės su skyle.
Jei yra Cezario pjūvio siūlių, jos gyja skirtingais laipsniais. Siūlės odoje turėtų išgydyti per 5–10 dienų. Pagrindinio raumenų sluoksnio siūlės gis ilgiau. Tai gali užtrukti iki 12 savaičių. Stebėti siūles – ar nėra infekcijos požymių (ar nerausta pjūvio sritis, nėra patinimo, pūliavimo ar nekarščiuojate). Turėti omeny, kad gerai siūlėms suaugus, būtina daryti rando masažą, kad nesuaugtų fascijos sluoksniai.

Kraujavimas iš makšties ir išskyros. Po gimdymo yra įprasta, kad kraujuojama iš makšties, net jei buvo Cezario pjūvis. Taip kūnas šalina papildomą kraują ir audinius, kurie buvo naudojami auginant ir maitinant kūdikį. Iš pradžių (iki 10 dienų), kraujavimas bus gana gausus, bet vėliau jo vis mažės. Nedidelis kraujavimas gali trukti iki šešių savaičių po gimdymo. Svarbu, kad per tą laiką naudotumeisi tik higieniniais paketais. Tamponai gali sukelti infekciją.

Vandens užsilaikymas. Kai kurios moterys gali skųstis rankų, kojų ir pėdų patinimu, tai pogimdyminė edema. Tavo kūnas ir toliau kaupia vandenį (kaip ir nėštumo metu), nes padidėja hormono, vadinamo progesteronu, kiekis. Tai neturėtų trukti ilgiau nei savaitę po gimdymo. Jei per šį laikotarpį tinimas neprareina ar atrodo, kad laikui bėgant blogėja, būtinai pasakyti gydytojui.

Hormonų įtaka emocinei savijautai
Norint aptarti šią temą, būtina paaiškinti kontekstą.
Evoliucijos požiūriu, stiprus motinos ir kūdikio ryšys buvo būtinas mūsų rūšies išlikimui. Žmonių smegenys labai didelės, joms reikia didelės kaukolės, dėl to žmogus gimsta ankstyvame vystymosi etape. Vaisius tiesiog negalėtų praeiti pro gimdymo takus, jei gimtų visiškai susiformavęs. Kai kurie paleontologai mano, kad nėštumas tęsiasi pirmus metus po gimimo. Gamta nori, kad kūdikis išgyventų, todėl mamos smegenys yra padidintoj budėjimo būsenoje. Organizmas ima gaminti hormonų kokteilį, kuris paveikia moterį taip, kad jos tampa priklausomos nuo kūdikio. Pvz., oksitocinas (stiprina empatiją, skatina ryšio su kūdikiu formavimąsi), prolaktinas (padeda prisitaikyti prie miego trūkumo, skatina pieno gamybą, slopina lytinį potraukį ir menstruacijas, kad motina koncentruotųsi į naujagimį), kortizolis (didina budrumą ir jautrumą kūdikio signalams, padeda motinai greitai reaguoti į galimus pavojus ).

Bet šiuo laikotarpiu atsiranda toks niuansas, kad vienų hormonų stipriai padaugėja, o kitų, atvirkščiai sumažėja. Pasikeitus hormonų balansui po gimdymo, moteris gali nebesuprasti, kas su ja darosi – vieną akimirką ji yra euforijoj, po minutės pasikūkčiodama verkia.
Pavyzdžiui, dėl estrogeno mažėjimas sukelia emocinius svyravimus, progesteronas atsakingas už ramybę, o jo sumažėjimas gali lemti nerimą, dirglumą ir nemigą, kortizolis iš vienos pusės didina budrumą ir jautrumą kūdikio signalams, bet ilgalaikis didelis kortizolio lygis gali sukelti nerimą ir emocinį išsekimą, perdegimą, oksitocinas suteikia daugiau empatijos, bet tuo pačiu mažina gebėjimą apsiginti nuo aplinkos ir mama tampa labai pažeidžiama.

Trumpai tariant, motinystė pakeičia moters smegenis. Aktyvuojasi už nerimą ir jautrumą atsakingi smegenų centrai, kad mama galėtų kūnu ir emocijomis pajausti, ko reikia kūdikiui šią minutę. Svarbiausia reikia suprasti, kad šiuo laikotarpiu tai normali būsena, su laiku tai praeis, todėl nereikėtų nerimauti nei mamai, nei aplinkiniams.

Mama ir dula bendrauja su kūdikiu
Read More
Uncategorized

Kokios pagalbos labiausiai reikia po gimdymo?

Yra trys svarbiausios sritys, kurios lemia pagimdžiusios mamos savijautą.

Fizinė pagalba. Gyvenimas po gimdymo apsiverčia aukštyn kojomis, tai kas buvo įprasta iki gimdymo, pagimdžius nebegalioja. Bet gyvenimas niekur nedingo – reikia ir valgyti, ir pamiegoti, kaupiasi šiukšlės ir neplauti indai, vyresni vaikai reikalauja dėmesio, augintinis demonstruoja pavydo scenas… bet viena mama fiziškai nieko nesuspėja padaryti. Tam, kad mama neperdegtų, būtinai reikia pagalbos, kuri nuimtų visą šitą krūvį nuo jos pečių. Mamos darbas – bent pirmaisiais mėnesiais – susikoncentruoti į kūdikio auginimą ir maitinimą. Visus kitus darbus turėtų padaryti kažkas kitas – partneris, šeimos nariai, dula, auklė, namų šeimininkė.

Emocinė pagalba. Pirmieji mėnesiai po gimdymo mamai kelia daug iššūkių – nuo kūno pokyčių iki hormonų išprovokuotų emocinių iškrovų. Šiuo laikotarpiu mamai labai reikia ne kritikos ar pamokymų, bet palaikymo ir paprasčiausio „Kaip tu jautiesi?“ Kaip rašo psichologė Sigita Valevičienė knygoje „Motinystės kelias“ (2018) „Pagimdžiusi moteris yra pati tarsi ką tik gimęs kūdikis – nuoga ir pažeidžiama<…> Jai reikia paramos ir palaikymo, saugios aplinkos, kuri padėtų susivokti, susidėlioti patirtį“.

Socialinė pagalba. Mūsų promočiučių laikais vaiką augindavo visas kaimas. Bendruomenės nariai kaip galėdavo, taip prisidėdavo prie pagalbos auginant vaikutį. Šiais laikais mamos labai vienišos. Močiutės emansipuotos, dažnai turi darbus ar verslus arba gyvena kitame Lietuvos krašte. Neprivažinėsi. Nesenai pagimdžiusiai mamai reikia moterų bendruomenės arba bent vieno ar kelių žmonių, kurie ją palaikytų, sukurtų saugią erdvę išsiskleisti jai kaip mamai. Partneris gauna vieną mėnesį tėvystės atostogų, tačiau to neužtenka. Todėl moteris labai skatinu ieškotis bendruomenių, kur moteris galėtų jaustis rami, susikurti sau saugią aplinką.

Tėtis ir Vaikas Miega Leliukas
Read More
Uncategorized

Partnerio pagalba mamai po gimdymo – gyvybiškai svarbus ryšys

Pogimdyminis laikotarpis – vienas jautriausių žmogaus gyvenimo etapų. Kūnas atsigauna po gimdymo, emocijos svyruoja, o naujas vaidmuo – motinystė – reikalauja visos fizinės ir psichologinės energijos. Šiuo metu moters sveikatai, tiek kūno, tiek proto, ypatingą reikšmę įgauna artumo, saugumo ir paramos pojūtis. Mokslas vis aiškiau įrodo, kad partnerio įsitraukimas ir švelni, kasdienė pagalba tiesiogiai veikia motinos savijautą bei net kūdikio vystymąsi.

Kalbant apie įvairiausius nerimo sutrikimus laikotarpiu po gimdymo, didelį dėmesį reikia skirti hormonui oksitocinui. Tai natūraliai išsiskiriantis hormonas, dar vadinamas meilės hormonu. Kuo didesnis nuovargis, tuo oksitocino mažiau https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6719851/#sec035.

Pogimdyviniu laikotarpiu tiek emocinis, tiek fizinis nuovargis neišvengiama kasdienybės dalis, tačiau ilgai trunkantis gali išprovokuoti pogimdyminę depresiją. Tyrimais įrodyta, kad pogimdyminė depresija gali turėti žalingą poveikį tiek motinai, tiek jos kūdikiui, o tai gali turėti pasekmių kūdikio socialinei, emocinei ir kognityvinei raidai visą gyvenimą https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4156558/

Todėl labai svarbu sukurti kuo palankesnes sąlygas, kad oksitocino išsiskirtų kuo daugiau. Arčiausiai esantis žmogus šalia pagimdžiusios mamos – partneris. Yra daug tyrimų, kurie patvirtina, kad kūdikio tėvo įsitraukimas nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo yra labai susijęs su geresne mamos psichine sveikata ir net gali prisidėti prie kūdikio psichinės sveikatos vėlesniais laikotarpiais https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3992993/#S19

Oksitocinas, dar žinomas kaip meilės hormonas, sukelia pasitenkinimo, ramybės ir saugumo jausmus, kurie dažnai siejami su partnerio ryšiu https://hms.harvard.edu/news-events/publications-archive/brain/love-brain. Kuo ryšys stipresnis, tuo saugesnė jaučiasi moteris. Malonumas, apkabinimai, juokas, kavos gėrimas kartu – visa tai padeda išskirti oksitociną, kuris yra natūralus priešnuodis stresui. Palepinimas kažkuo maloniu, netikėtos dovanos gavimas, nuoširdus pokalbis ar tiesiog žvilgsnis į kitą žmogų – veiksmai, kurie padidina oksitocino kiekį ir pagerina nuotaiką.

Lietuvoje yra labai palankios sąlygos tėčiui prisidėti prie pagalbos partneriai auginant kūdikį. Vienas mėnuo tėvystės atostogų yra rimta atrama mamai, pačiu sunkiausiu laikotarpiu. Kalbant apie vyro įsitraukimą, nereikėtų suprasti, kad jis turi atlikti motinos pareigas – nuolat laikyti kūdikį ir jį maitinti. Kūdikiui pirmaisiais mėnesiais reikia mamos, kad būtų patenkinti visi jo poreikiai. Neretai tenka girdėti, kad tėčiai stebisi (o kartais ir nuliūsta), jog kūdikis nurimsta dažniausiai tik pas mamą. Bet nereikėtų stebėtis – kūdikiui reikia mamos kvapo, pieno, prisilietimų, taip sutverta gamtos. Bet tėtis turi kitą funkciją, kuri ne ką menkesnė – palaikymas ir apsauga.

Labai taikliai tai apibūdina psichoterapeutė Micaela Valdatta:

„Jei įsivaizduotume apsaugą kaip branduolį su skirtingais sluoksniais ir manytume, kad išoriniai sluoksniai saugo vidinius tarsi skydas, motina ir jos vaikas yra tos struktūros šerdis, apsaugoti išorinių sluoksnių, kurie teikia reikiamą paramą ir rūpestį harmonijai palaikyti. Iškart po šio motiniško-vaikiško branduolio eina tėviškas sluoksnis, kuriame gyvena tėvas, kuris privalo besąlygiškai saugoti ir užtikrinti tos moters ir naujagimio fizinę bei emocinę gerovę.“ https://casadeparto.cl/

Partneris, kuris skatina motiną skirti laiko sau, net jei tai tik kelios minutės per dieną, padeda išsaugoti jos emocinę gerovę. Tokia veikla kaip poilsis, pasivaikščiojimas ar atpalaiduojanti vonia yra labai svarbi motinos psichinei sveikatai. Viena iš pagrindinių psichologinių priemonių, padedančių išvengti pogimdyminės depresijos, yra atviras bendravimas. Poros, kurios palaiko sklandų ir empatišką dialogą, kai kartu išreiškiami rūpesčiai ir ieškoma sprendimų, paprastai pasiekia geresnių emocinės gerovės rezultatų.

Labai svarbu, kad pora suprastų, jog motinos gerovė yra lemiamas veiksnys emocinio ryšio su kūdikiu vystymuisi ir visos šeimos emocinei sveikatai. Dar viena sritis, kur tėtis gali prisidėti – socialinė erdvė. Vyras turėtų būti atsakingas už moters ir kūdikio apsaugą – ir fizine, ir psichologine prasme. Jam išėjus į darbą, moteris dažnai lieka viena, todėl pravartu, kad jis suorganizuotų socialinį tvarkaraštį: susitarti su artimaisiais dėl apsilankymo laiko, paprašyti draugų ar šeimos narių pagalbos gaminant maistą, tvarkantis, arba tiesiog pabūnant su kūdikiu, kol mama ilsisi. Jei yra galimybė – pasitelkti profesionalus: namų tvarkytoją, auklę ar dulą po gimdymo.

Perinatalinė psichologė ir porų terapeutė Esther Ramírez Matos sako:

„Kasdienis gyvenimas tęsiasi ir už diados emocinio burbulo ribų, ir partneris yra atsakingas už jo valdymą, pavyzdžiui, prisiimdamas atsakomybę už kasdienio gyvenimo reikalaujančius psichinius ir praktinius sprendimus <…> partnerio užduotis gali būti diados palengvinimas nesikišant, apsaugant, išsaugant ir ginant.“

Pabaigai

Motinystė neįvyksta vakuume – ji gimsta santykyje. Partnerio dėmesys, rūpestis ir buvimas tampa nematoma, bet tvirta atrama, kuri leidžia mamai išlikti gyvai, švelniai ir pakankamai stipriai. Kai tėtis palaiko mamą, jis iš tikrųjų stiprina visą šeimos audinį – suteikia kūdikiui saugią pradžią, o motinai – jausmą, kad ji nėra viena.